- runkeliena
- runkelíena dkt.
.
.
runkeliena — sf. (1) DŽ, NdŽ vieta, dirva, kur augo runkeliai: Kai ruduo sausas, tai bulvienų ir runkelienų galima prieš žiemą nearti rš. Ūkiai iš lapų dabar raugia silosą, o runkelienon tuoj pat važiuoja artojai sp. Runkelienoj tai auga! Gs … Dictionary of the Lithuanian Language
runkuliena — sf. (1) žr. runkeliena: Šišon pernai runkuliena buvo Pgg … Dictionary of the Lithuanian Language